Informacija apie šalį

Austrija – Alpių šalis. Kalnai su visais savo priekalniais čia užima beveik 80 % teritorijos. Alpių peizažai kvapą gniaužia ir vasarą, ir žiemą – jaukios kalnų trobelės, maži kaimeliai lyg iš atvirukų, vešlios pievos su besiganančiomis karvėmis arba baltu sniego patalu apkloti vilnijantys kalnai. Nuostabios snieguotos viršūnės, malonūs žmonės ir daugybė gerai paruoštų trasų – čia tiesiog tobulos sąlygos „išsivalyti galvą“ nuo kasdienių rūpesčių. Ideali žiemos sporto infrastruktūra būtent šaltuoju sezonu į Austrijos Alpes sutraukia daugiausiai turistų. Slidinėjimo trasos aprūpintos pačia naujausia ir moderniausia technika, o kurortai pasitinka su nepriekaištingu aukšto lygio aptarnavimu.

Klimatas

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia - slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

Demografija

Austrijoje gyvena 8,357 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai - vakarinė Alpių dalis. Vienoje ir jos priemiesčiuose gyvena apie 2,2 milijono gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 300 tūkstančių.

Kalba

Oficiali šalies kalba yra vokiečių, kuria kalba 88,6 % šalies gyventojų. Kitos paplitusios kalbos yra turkų (2,3 %), kroatų (1,6 %), vengrų (0,5 %) irbosnių (0,4 %). Be to, pasak 2005 m. apklausos, 58 % gyventojų gali susikalbėti angliškai ir 10 % - prancūziškai.

Religija

Pasiskirstymas pagal religijas (2001 m. surašymo duomenys):
• Romos katalikai - 73,6 %
• protestantai - 4,7 %
• musulmonai - 4,2 %
• kitų religijų atstovai - 3,6 %
• be religijos - 12 %
• nėra duomenų - 3,5 %
Pasak 2005 m. apklausos, 54 % Austrijos gyventojų „tiki, kad egzistuoja Dievas“, 34 % „tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasinė energija“ ir 8 % „netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasinėmis energijomis“.


Laikas

Toks pats, kaip ir Lietuvoje (GMT/UTC +2 val.)

Pinigai

Piniginis vienetas Austrijoje yra eurai.

Muzika

Austrijos sostinė Viena ilgai buvo svarbus muzikos naujovių centras. XVIII a. ir XIX a. kompozitoriai buvo kviečiami į miestą ir globojami Habsburgu. Tai ir padarė Vieną Europos klasikinės muzikos kultūros sostine. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Liudvikas van Bethovenas ir Johanas Štrausas be kita ko, buvo vieni garsiausių miesto garsintojų. Vienos, kaip kultūros centro, statusas pradėjo ryškėti jau XV a. pradžioje.

Literatūra

Austriją išgarsino prozininkai Arturas Šnicleris, Štefanas Cveigas, Tomas Bernhardas, Francas Kafka, Robertas Muzilis, poetai Georgas Traklis, Francas Verfelis,Francas Grilparceris, Raineris Marija Rilkė, Adalbertas Štifteris, Karlas Krausas, vaikų autoriai - tarp jų Eva Ibbotson.

Dailė

Austrijos dailė aukštumas pasiekė apie 1900 m., kai Viena tapo Jugendo (moderno atmaina apie 1900 m.) centru. Žinomiausi dailininkai ar grafikai yra Ferdinand Georg Waldmüller, Gustav Klimt, Koloman Moser, Oskar Kokoschka, Egon Schiele, Alfred Kubin, Raoul Hausmann, Arnulf Rainer, Gottfried Helnwein, Franz West. Antroje XX a. pusėje susikūrė Fantastinio realizmo Vienos mokykla (vok. Wiener Schule des Phantastischen Realismus),  vėlyvoji siurrealizmo atšaka. Šiam judėjimui, kuriam būdingi abstraktūs dekoratyviniai paveikslai, priklausė ir Friedensreich Hundertwasser. Savotiškas fenomenas yra akcionizmas, susikūręs 1960 m. Svarbūs šio judėjimo atstovai yra Günter Brus, Otto Muehl, Rudolf Schwarzkogler ir Hermann Nitsch. Žymiausi skulptoriai buvo Niclas Gerhaert van Leyden, Franz Xaver Messerschmidt, Fritz Wotruba, Alfred Hrdlicka ir Bruno Gironcoli.

Architektūra

Austrija taip pat yra garsi savo architektūra. Šalyje kūrė ir kuria tokie architektai kaip Johann Bernhard Fischer von Erlach, Johann Lucas von Hildebrandt, Otto Wagner, Richard Neutra, Adolf Loos, Gustav Peichl, Hans Hollein, Clemens Holzmeister ir Roland Rainer. Zalcburgo, Graco ir Vienos senamiesčiai buvo įrašyti į UNESCO Pasaulio  kultūros paveldo sąrašą.

Suvenyrams

Buteliukas „Jagatee“ koncentrato, pagaminto išstiprios juodos arbatos, romo, degtinės ir raudonojo vyno; Swarovskio kristalai, Mocarto šokolado rutuliukai, marcipanas, austriškas vynas, abrikosų likeris, kava. Be to, turistų lankomose vietose galima įsigyti ir kitus, su vietinėmis tradicijomis susijusius suvenyrus.