Informacija apie šalį

Valstybė Pietvakarių Azijoje, kurios nedidelė dalis teritorijos vadinama Trakija (Europinė dalis), o likusi Azijinė dalis vadinama Anatolija. Ribojasi su aštuoniomis kaimynėmis: Gruzija, Armėnija, Azerbaidženu, Iranu, Iraku, Sirija ir Europinėje dalyje ribojasi su Graikija ir Bulgarija. Šalis iš visų pusių yra supama jūrų: juodoji jūra, viduržemio jūra, egėjo jūra ir vidinė marmuro jūra. Iki 1922 metų Turkija buvo vadinama Osmanų Imperija. Beje ši imperija istorijoje yra žinoma, kaip viena didžiausių imperijų visoje istorijoje. 1923 metais po Nepriklausomybės karo, kurį inicijavo Mustafa Kemalis Ataturkas Turkija tapo respublika. Valstybė, kuri yra nukreipta į vakarus, tačiau išlaiko savo kultūrą ir tradicijas. Būtent Mustafa Kemalis Ataturkas ir tapo pirmuoju respublikos prezidentu – asmenybė, kuri yra gerbiama ir žinoma kiekvieno save gerbiančio turko. 

Didžiausias Turkijos miestas Stambulas (apie 13 mljn. Gyventojų)
Turkijos sostinė po Nepriklausomybės atkūrimo – Ankara (apie 4 mljn. Gyventojų)

Demografija

80% –92 % šalies gyventojų yra turkai, 7 % – 20 % – kurdai, o likę yra daugiausiai gruzinai, graikai, albanai, arabai, bulgarai,čigonai ir žydai. Šalies oficiali kalba yra turkų, kuri yra gimtoji maždaug 85 % gyventojų.Stambulas vienas didžiausių miestų gyventojų skaičiumi, ir trečias pagal dydį Europos miestas.

Religija

Turkija neturi oficialios šalies religijos, bet 99 % procentus populiacijos sudaro musulmonai, daugiausiai sunitai (75 %) ir alevitai (15-25 %). Taip pat yra nedidelė krikščionių bendruomenė, kurią daugiausia sudaro graikai bei armėnai. Pasak apklausų, 95-97 % gyventojų tiki, kad Dievas egzistuoja ir 69 % Turkijos musulmonų mano, kad „religija yra labai svarbi jų gyvenime“.

Kalba

Šalies oficiali kalba yra turkų, kuria kalba apie 85% gyventojų. Apie 12% gyventojų kalba Kurdų kalba yra gimtoji.  Arabų ir Zaza kalbos yra daugiau nei 1% gyventojų kalba, ir keletas kitų kalbų yra gimtosios kalbos mažesnių dalių gyventojų

Klimatas

Šiltas švelnus klimatas, puikios pakrantės ir turtinga istorija traukia turistus iš Šiaurės Europos.  Daugelis jų keliauja prie Egėjo ir Viduržemio jūrų įsikūrusius kurortus, tokius kaip Bodrumas, Antalija,Alanija, Kemeras, kurie vilioja nuostabiais paplūdimiais.Šalis yra apsupta jūros iš trijų pusių:Egėjo jūra į vakarus, Juodoji jūra į šiaurę, ir Viduržemio jūra į regiono pietus. Turkija taip pat skalauja Marmuro jūrą į šiaurės vakarus.  Rytų Turkijoje yra daugiau kalnų kraštovaizdžio, ir kraštovaizdžius išvagoję daugiauupių, pavyzdžiui, Eufrato, Tigro. Turkijos aukščiausias taškas, 5137 m. Didžiausias ežeras šalyje - Vano. Pietinės zonos Turkija ribojasi su Egėjo jūra ir Viduržemio jūra. Viduržemio jūros klimatui būdinga karštos ir sausos vasaros ir lengvao atvėsusios ir drėgnos žiemos. Šiaurinės zonos Turkija ribojasi su Juodąja jūra,čia vyrauja vidutinis jūrinis klimatas su šiltomis , drėgnomis vasaromis ir vėsiu šaltų, drėgnų žiemų sezonu . Turkų Juodosios jūros pakrantė gauna didžiausią sumą kritulių ir yravienas iš lietingiausių region. Rytinėje pakrantėje vidutiniškai iškrinta 2500 milimetrų per metus, šiam regionui priskiriamas didžiausias kritulių kiekis šalyje. Turkijos žemyno klimatas išsiskiria su ryškiai kontrastingais sezonais. Žiema rytinėje plynaukštėje yra ypač sunki. Temperatūra gali pasiekti iki -30 ° C ar -40 ° C, tikėtina, jog gali  atsirasti rytinėje Anatolijoje ir sniego, kuris gali išgulėti ant žemės net apie 120 dienų per metus. Į vakarus, žiemos temperatūra vidutiniškai pasiekia mažiau nei 1 ° C. Vasara yra karšta ir sausa , paprastai virš 30 ° C. Metinis kritulių kiekis vidutiniškai yra maždaug 400 mm. Sausiausi regionai: Konija ir Malatya lyguma, kur metinis  kritulių kiekis dažnai yra mažesnis nei 300 mm. Gegužė paprastai drėgniausias mėnuo , o liepa ir rugpjūtis sausiausi.

Laikas

Laikas tiek Turkijoje tiek ir Lietuvoje yra visiškai toks pats. Parduotuvės paprastai dirba nuo 9.00-13.00 val.,  ir nuo 14.00 - 19.00 val. Mažos parduotuvės kartais dirba ilgiau, tačiau griežtų darbo laiko taisyklų nėra.  Sezono metu darbo laikas gali keistis.

Pinigai

Turkijos piniginis vienetas - turkiška lyra, smulkieji pinigai vadinami krušais. Atsiskaityti galima banknotais,  lyrų monetomis. Pinigus keičia visi bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos.  Pravartu su savimi turėti eurus, arba dolerius, kuriuos bus galima išsikeisti į vietinę valiutą.

Muitinė

Į Turkiją galima vykti tik turint galiojantį pasą (ne asmens tapatybės kortelę!). Pasas, kurio galiojimo  terminas baigiasi kelionės metu, laikomas negaliojančiu. Turkija reikalauja, kad turisto pasas galiotų ne trumpiau  kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos. Įsivežti galima 2 l alkoholinių gėrimų, 600 vnt. cigarečių, parfumerijos gaminiams apribojimai netaikomi.  Antikinių daiktų išvežimas yra draudžiamas. Išvežant naujus kilimus, būtinas pirkimo čekis, senovinius daiktus - spec. Muziejų valdybos išduotas sertifikatas.

Arbatpinigiai

Restoranuose ir viešbučiuose paprastai paliekama 10 % nuo sąskaitos sumos. Nešikams, kambarinėms ir autobusų vairuotojams (po ekskursijų) - apie 1 JAV dolerį. Taksi vairuotojams arbatpinigiai nepaliekami, tačiau galima palikti grąžą.

Transportas

Turkija turi gerai išplėtotą susisiekimo autobusais tinklą. Važiuoti autobusais nebrangu, tačiau laiko sąnaudos, palyginti su taksi, gali būti didesnės. Taksi paslaugos brangokos (1 km kainuoja apie 1 eurą). Kelionė maršrutiniu  autobusiuku (dolmušu) kainuoja pigiau (kurorte – apie 2 liras)

Apranga

Vykstant į Turkiją ir jos regionus ypač į ekskursijas po šventyklas ir kitas religines vietas, būtina su savimi turėti skarelę ar šalį, galvai prisidengti. Turkai labai religinga tauta, todėl deramam šalies lankymui būtina laikytis  šalies tradicijų.

Nacionalinės šventės:

• Sausio 1 d. Naujieji metai (Yılbaşı)
• Balandžio 23 d. Nacionalinio suvereniteto bei vaikų diena (Ulusal Egemenlik ve Çocuk Bayramı)
• Gegužės 19 d. Atatiurko pagerbimo bei sporto ir jaunimo diena (Atatürk'ü Anma, Gençlik ve Spor Bayramı)
• Rugpjūčio 30 d. Pergalės diena (Zafer Bayramı)
• Spalio 29 d. Respublikos diena (Cumhuriyet Bayramı)

Religinės šventės:

• kilnojama data (po šventojo musulmonams Ramadano mėnesio) Ramadano pabaigos šventė (Ramazan Bayram)
• kilnojama data (70 dienų po Ramadano mėnesio) Aukos diena (Kurban Bayramı)